Elitinis Lietuvos teismas gina iki „ausų“ apsimelavusią Klaipėdos „Bega“
Bylos nagrinėjimas vyko dalyvaujant civilinių bylų pirmininkui A. Driukui, kuris prieš pat paskutinį teismo posėdį pasitraukė iš kolegijos, jo vietą prieš vieną dieną iki bylos nagrinėjimo užėmė buvęs Klaipėdos miesto pirmininkas A. Gailiūnas. Atrodo atsitiktinumas...
„Pasirenkant savo klientus, pasirenkate savo ateitį“ (Seth Godin)
Tai pirmoji byla nuo kuriuos viskas ir prasidėjo 2008 metų pabaigoje. Iki šio ginčo bendrovė beveik du dešimtmečius pelningai dirbo, neturėjo jokių bylų, skolų ar kreditų. Ginčas kilo dėl Klaipėdos „Begai“ pastatytų sandėlių už kuriuos pastaroji „Vingidai“ nesumokėjo virš 1,6 mln. lt
Civilinė bylą apeliacinės instancijos teismas, susidedantis iš A. Bukavinienės, V. Čekanauskaitės ir A. Gailiūno (A. Driuko), nusprendęs nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, išsprendė bylą keliuose teismo posėdžiuose: vieno teismo posėdžio metu teismas atsisakė išklausyti (užkirto kelią) telefoninių pokalbių (1) ir prieštaraujant bei neprašant šalims, nusprendė skirti ekspertizę, prieš paskyrimą į teismą pasikvietė matomai “savą” ekspertą(2), kuris vėliau neobjektyviai, o galimai nusikalstamai nustatė virš 1 mln. nuostolių dėl statybos darbų ir remiantis nepagrįstomis teismo eksperto pateiktomis naujomis aplinkybėmis (kuriuos nebuvo nagrinėtos pirmoje instancijoje), nesuteikus galimybės UAB “Vingida” pateikti paneigiančius įrodymus bei paaiškinimus, bylą išnagrinėjo.
Byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant UAB „Vingida“ atstovams, atmetus , bei atmetus , taip užkertant kelią (eliminavus galimybę) paneigti apeliacinio teismo iniciatyva į bylą naujai gautus įrodymus (nesudaryta galimybė nei pateikti paaiškinimus, nei pateikti įrodymus paneigiančias teismo eksperto akte surašytas išvadas). Teismas akivaizdžiai neteisingai išsprendė klausimą dėl papildomų įrodymų prijungimo, kadangi jie buvo išsiųsti iki teismo posėdžio pradžios t. y. ir tą pačią dieną buvo išsiųsti registruotu paštu, kuriuos teismas gavo 2013-03-09 dieną, tačiau teismas savo . Teismo atsakymas patvirtinta, kad su papildomais įrodymais jis yra susipažinęs, todėl jų nevertinant, Lietuvos apeliaciniame teisme vykdomas formalus teisingumas.
(1) Telefoniniuose pokalbiuose yra atsitiktinai ir teisėtais būdais teisėsaugos institucijų užfiksuoti l.e.p. „Begos“ direktoriaus pasisakymai, dėl galimai padarytų nusikaltimų pateikiant melagingą informaciją teismui ir suklastotų dokumentų pagrindu pareiškiant reikalavimą prisiteisti 2,261 mln. lt išlaidas, pavadinant teismą nieko nesuprantančiais bukagalviais (panašu tai teismo neįžeidė), tačiau kolegija nusprendusi bylą išspręsti “Bega” naudai, nusprendė to „negirdėti“. Šiuos telefoninių pokalbių garso įrašus teismas gavo 2011-11-08 [408 Kb] (siuntimai: 284), tačiau 2012-02-23 teismo posėdžio metu, atsisakydamas juos išklausyti, vietoje paties “Bega” byloje dalyvaujančio atstovo nurodomos aplinkybės, kiek po vienašalio Sutarties nutraukimo naujasis rangovas atliko darbų, paskyrė brangiai kainuojančią ekspertizę.
Viskas atrodo taip, kad nors „Bega“ ir po priesaika prisipažintų suklastojusi dokumentus bei padariusi nusikaltimus, kolegija šito nebūtu išgirdusi...
Panašu, kad teismas telefoninius pokalbius jau buvo išklausęs, todėl sąmoningai užkirto kelią juos perklausyti teismo posėdžio metu (ieškovo atstovai buvo techniškai pasirengę pagarsinti teismo turimo kompaktinio disko turinį). Akivaizdu, kad juos išklausius, tai galėjo nulemti ekspertizės nepaskyrimą (pirmos instancijos teismui ji nebuvo reikalinga, teismas netenkino “Vingidos” prašymo ją skirti, o vėliau surinkus įrodymus, prašyti būtinybė išnyko).
Vaizdžiai sakant, “turgus” užtruko kelis kartus ilgiau nei pačių pokalbių išklausimas.
(2) Teismas šalims neprašant paskyrė dar vieną ekspertizę (viena buvo atlikta atsakovo iniciatyva, ne teismo eksperto). Prieš ją skirdamas pasikvietė į teismą teismo ekspertą (prieš skiriant ekspertizę teisėja A. Bukavienė teismo ekspertą raštinėje, akivaizdoje UAB „Vingida“ atstovo, supažindino su bylos medžiaga, ekspertui susipažinus su bylos medžiaga, atėjusi į raštinę teisėja pasikvietė ekspertą iš raštinės pasikalbėti, nors ekspertas iki ekspertizės paskyrimo nėra bylos proceso dalyviu ir neturi būti supažindinimas su byla), taip pažeisdama CPK reikalavimus bei išankstiniais pasisakymais ekspertizės klausimas galėjusi įtakoti eksperto neobjektyvumą. Teismui buvo siūlomas ekspertas , tačiau teismas paskyrė ekspertą su kuriuo galima pasikalbėti, kuris net neturi konstrukcijų dalies atestato - Leoną Ustinovičių, o UAB Vingidai atsisakius už ekspertizę mokėti, neaiškiu kokiu pagrindu už ją apmokėjo kita šalis. Ekspertas vienu atveju neatlikęs skaičiavimų, kitu atveju nenustatęs net faktinės konstrukcijų būklės išvadose pateikė skaičiavimais nepagrįstas naujas aplinkybes (kas nebuvo nagrinėta pirmoje instancijoje) dėl galimų nuostolių virš 1 mln. lt atsiradimo ir šiuo pagrindu, aišku iš anksto, kad teismo kolegija priims Begai palankų sprendimą, nors teismo ekspertizės išvada taip pat patvirtino, kad UAB "Bega" pateikė melagingą informaciją ir suklastotų dokumentų pagrindų prašė priteisti 2,261 mln. lt išlaidas. "Vingidos" nuomone, teismas gavęs tokią eksperto išvadą, turėjo pranešti prokurorui apie kito dalyvaujančio asmens veiksmus turinčius nusikalstamos veikos požymių, tačiau atvirkščiai, užkirtus UAB "Vingidai" kelią pateikti paaiškinimus bei , kurių dalis buvo teisėjų kolegijos pirmininkei A. Bukavinienei, "Begos" melagystės teismui Lietuvos apeliacinio teismo bus “įteisintos”.
Sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties (ieškovui buvo pasiūlyta 300‘000 lt), ieškovui nesutikus dėl per mažos pasiūlytos sumos argumentuojant pirmos instancijos priimtu sprendimu (priteisė apie 1 mln. lt), teismo kolegija naudojo „svarius“ argumentus... Atsakovo akivaizdų melą civilinių bylų pirmininkas (A.Driukas) laikė tiesiog skirtingomis pozicijomis...
Ieškovas: „...padariau viską, kad su jais susitarti, tačiau dabar jau pasiekus apeliacinę instanciją norėčiau, kad teismas nuspręstu teisingai...“
Kolegija: „...pirma instancija, yra tik trečdalis proceso...pagalvokit, kiek kainuoja ir kainos laikas ir ekspertizės, kiek kainuos jeigu eisit į Aukščiausią teismą ir byla vėl būtu grąžinta į pirmą instanciją, ir vėl visas ratas, ir čia pastatas stovi, o pinigų nėra, o čia natūra pinigai, natūra šiandien....“.
Ieškovas: „...nebeturiu daugiau ko prarast...šiandienai praradau praktiškai viską, ir šeimą, panašu, kad ir laisvę, įmone kurią 1993 metais pats įsteigiau dėl teismo uždėtų areštų, yra praktiškai sužlugdyta...“.
Kolegija: „...tai spręskit situacija kuo greičiau, nes taip ne tik įmonę bet ir sveikatą galima prarasti...“
Atsakovas: „...o, jeigu viena šalis nesumokės už ekspertizę?...“
Kolegija: „...atsisakymas ekspertizės vertinimas tos šalies nenaudai, kaip įrodymo jos nenaudai nebuvimas...“
Ieškovas: „...įmonėje nėra lėšų, dėl įmonei uždėtų virš 2 mln. lt areštų, įmonė virš trijų metų nevykdo veiklos...“
Kolegija: „...tarkitės taikiai ... jeigu spręsite dar 4 metus, tai dar 4 metus bus uždėtas areštas... tai linkime bendradarbiauti...“
Lietuvos apeliacinis teismas nusprendęs ginti iki „ausų“ apsimelavusią šalį ir priimti atsakovui palankų sprendimą, net nesuteikęs galimybės ieškovui UAB „Vingida“, kuris kreipėsi į teismą pažeistų teisų gynybos, pateikti paaiškinimus...
Vertinant šią bylą atskirai, nesimato to, kad po nedidelės įmonės kreipimosi į teismą dėl skolos iš UAB „Bega“ priteisimo ginčas išsiplėtė į dar kelias atskiras bylas, dvi iš kurių buvo iškeltos UAB „Vingidai“ ir jos direktoriui, galima pastebėti teismų palankumą „Begos“ atžvilgiu, pasireiškiantį neobjektyvumu, tendencingumu, kurį, Vingida nuomone, galima būtų paaiškinti tik suinteresuotumu. Vertinant bendrą visų nagrinėjamų bylų kontekstą, atkreiptinas dėmesys į elementarią aritmetiką, parodančią disbalansą tarp ginčo šalių akivaizdžiai Begos naudai:išsamiau...