Dažniausia bylose vien vieno asmens parodymų nepakanka tam, jog būtų priimtas sprendimas. Teismai atsižvelgia į įrodymų visumą ir sąsajas tarp jų. Jei vieno asmens parodymai prieštarauja kitų kelių asmenų parodymams ir/ar rašytiniams byloje esantiems dokumentams, į šiuos parodymus dažniausiai neatsižvelgiama priimant galutinį sprendimą.
Iš kitos pusės, jei rašytiniai parodymai tarpusavyje prieštaringi ar turi kitų bruožų, kurie leistų abejoti jų įrodomąja verte, net ir vieno asmens parodymai tokiu atveju galėtų būti svarbūs ir gali būti į juos atsižvelgta priimant galutinį sprendimą.
Į asmens suinteresuotumą taip pat turi būti atsižvelgta vertinant įrodymų visumą, suinteresuotumą (procesinį ir materialinį) reikėtų akcentuoti teismo posėdžio metu primenant teismui, jog jis turėtų į tai atsižvelgti priimant galutinį sprendimą.

Reikėtu susipažinti su kito kaltinamojo parodymais žinoti jo vaidmenį darant nusikaltimą ir t.t. Atsakysiu trumpai - tikrai nepakanka.Yra rašytinių įrodymų viršenybė.Tačiau nereikia pamiršti, kad teismui jokie įrodymai priimant nuosprendį nėra privalomi, jis vadovaujasi savo vidiniu įsitikinimu.

Vienareikšmio atsakymo nėra, viskas priklauso nuo aplinkybių. Pvz., jei nustatyta, kad klausime minimi dokumentai (sutartys, sąskaitos ir t.t.), kurie, kaip suprantu, įrodytas kitais byloje surinktais duomenimis, specialistų išvadomis, revizijų aktais ir pan.,o kitas asmuo apklausiamas jau po tokių pirminių duomenų surinkimo, tikėtina, jog jo parodymai galėtų būti svaresni, tačiau, kaip jau minėjau, nematant bylos medžiagos negalima vienareikšmiai pasakyti kieno parodymai bus svaresni.