Elitinis Lietuvos teismas gina iki „ausų“ apsimelavusią Klaipėdos „Bega“
Bylos nagrinėjimas vyko dalyvaujant civilinių bylų pirmininkui A. Driukui, kuris prieš pat paskutinį teismo posėdį pasitraukė iš kolegijos, jo vietą prieš vieną dieną iki bylos nagrinėjimo užėmė buvęs Klaipėdos miesto pirmininkas A. Gailiūnas. Atrodo atsitiktinumas...
„Pasirenkant savo klientus, pasirenkate savo ateitį“ (Seth Godin)
Tai pirmoji byla nuo kuriuos viskas ir prasidėjo 2008 metų pabaigoje. Iki šio ginčo bendrovė beveik du dešimtmečius pelningai dirbo, neturėjo jokių bylų, skolų ar kreditų. Ginčas kilo dėl Klaipėdos „Begai“ pastatytų sandėlių už kuriuos pastaroji „Vingidai“ nesumokėjo virš 1,6 mln. lt
Civilinė bylą apeliacinės instancijos teismas, susidedantis iš A. Bukavinienės, V. Čekanauskaitės ir A. Gailiūno (A. Driuko), nusprendęs nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, išsprendė bylą keliuose teismo posėdžiuose: vieno teismo posėdžio metu teismas atsisakė išklausyti (užkirto kelią) telefoninių pokalbių (1) ir prieštaraujant bei neprašant šalims, nusprendė skirti ekspertizę, prieš paskyrimą į teismą pasikvietė matomai “savą” ekspertą(2), kuris vėliau neobjektyviai, o galimai nusikalstamai nustatė virš 1 mln. nuostolių dėl statybos darbų ir remiantis nepagrįstomis teismo eksperto pateiktomis naujomis aplinkybėmis (kuriuos nebuvo nagrinėtos pirmoje instancijoje), nesuteikus galimybės UAB “Vingida” pateikti paneigiančius įrodymus bei paaiškinimus, bylą išnagrinėjo.
Byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant UAB „Vingida“ atstovams, atmetus , bei atmetus , taip užkertant kelią (eliminavus galimybę) paneigti apeliacinio teismo iniciatyva į bylą naujai gautus įrodymus (nesudaryta galimybė nei pateikti paaiškinimus, nei pateikti įrodymus paneigiančias teismo eksperto akte surašytas išvadas). Teismas akivaizdžiai neteisingai išsprendė klausimą dėl papildomų įrodymų prijungimo, kadangi jie buvo išsiųsti iki teismo posėdžio pradžios t. y. ir tą pačią dieną buvo išsiųsti registruotu paštu, kuriuos teismas gavo 2013-03-09 dieną, tačiau teismas savo melagingai nurodė dokumentus gavęs tik 2013-03-12 [237.58 Kb] (siuntimai: 1337). Teismo atsakymas patvirtinta, kad su papildomais įrodymais jis yra susipažinęs, todėl jų nevertinant, Lietuvos apeliaciniame teisme vykdomas formalus teisingumas.
(1) Telefoniniuose pokalbiuose yra atsitiktinai ir teisėtais būdais teisėsaugos institucijų užfiksuoti l.e.p. „Begos“ direktoriaus pasisakymai, dėl galimai padarytų nusikaltimų pateikiant melagingą informaciją teismui ir suklastotų dokumentų pagrindu pareiškiant reikalavimą prisiteisti 2,261 mln. lt išlaidas, pavadinant teismą nieko nesuprantančiais bukagalviais (panašu tai teismo neįžeidė), tačiau kolegija nusprendusi bylą išspręsti “Bega” naudai, nusprendė to „negirdėti“. Šiuos telefoninių pokalbių garso įrašus teismas gavo 2011-11-08 [408 Kb] (siuntimai: 284), tačiau 2012-02-23 teismo posėdžio metu, atsisakydamas juos išklausyti, vietoje paties “Bega” byloje dalyvaujančio atstovo nurodomos aplinkybės, kiek po vienašalio Sutarties nutraukimo naujasis rangovas atliko darbų, paskyrė brangiai kainuojančią ekspertizę.
Viskas atrodo taip, kad nors „Bega“ ir po priesaika prisipažintų suklastojusi dokumentus bei padariusi nusikaltimus, kolegija šito nebūtu išgirdusi...
Panašu, kad teismas telefoninius pokalbius jau buvo išklausęs, todėl sąmoningai užkirto kelią juos perklausyti teismo posėdžio metu (ieškovo atstovai buvo techniškai pasirengę pagarsinti teismo turimo kompaktinio disko turinį). Akivaizdu, kad juos išklausius, tai galėjo nulemti ekspertizės nepaskyrimą (pirmos instancijos teismui ji nebuvo reikalinga, teismas netenkino “Vingidos” prašymo ją skirti, o vėliau surinkus įrodymus, prašyti būtinybė išnyko).
Vaizdžiai sakant, “turgus” užtruko kelis kartus ilgiau nei pačių pokalbių išklausimas.
(2) Teismas šalims neprašant paskyrė dar vieną ekspertizę (viena buvo atlikta atsakovo iniciatyva, ne teismo eksperto). Prieš ją skirdamas pasikvietė į teismą teismo ekspertą (prieš skiriant ekspertizę teisėja A. Bukavienė teismo ekspertą raštinėje, akivaizdoje UAB „Vingida“ atstovo, supažindino su bylos medžiaga, ekspertui susipažinus su bylos medžiaga, atėjusi į raštinę teisėja pasikvietė ekspertą iš raštinės pasikalbėti, nors ekspertas iki ekspertizės paskyrimo nėra bylos proceso dalyviu ir neturi būti supažindinimas su byla), taip pažeisdama CPK reikalavimus bei išankstiniais pasisakymais ekspertizės klausimas galėjusi įtakoti eksperto neobjektyvumą. Teismui buvo siūlomas ekspertas , tačiau teismas paskyrė ekspertą su kuriuo galima pasikalbėti, kuris net neturi konstrukcijų dalies atestato - Leoną Ustinovičių, o UAB Vingidai atsisakius už ekspertizę mokėti, neaiškiu kokiu pagrindu už ją apmokėjo kita šalis. Ekspertas vienu atveju neatlikęs skaičiavimų, kitu atveju nenustatęs net faktinės konstrukcijų būklės išvadose pateikė skaičiavimais nepagrįstas naujas aplinkybes (kas nebuvo nagrinėta pirmoje instancijoje) dėl galimų nuostolių virš 1 mln. lt atsiradimo ir šiuo pagrindu, aišku iš anksto, kad teismo kolegija priims Begai palankų sprendimą, nors teismo ekspertizės išvada taip pat patvirtino, kad UAB "Bega" pateikė melagingą informaciją ir suklastotų dokumentų pagrindų prašė priteisti 2,261 mln. lt išlaidas. "Vingidos" nuomone, teismas gavęs tokią eksperto išvadą, turėjo pranešti prokurorui apie kito dalyvaujančio asmens veiksmus turinčius nusikalstamos veikos požymių, tačiau atvirkščiai, užkirtus UAB "Vingidai" kelią pateikti paaiškinimus bei , kurių dalis buvo teisėjų kolegijos pirmininkei A. Bukavinienei, "Begos" melagystės teismui Lietuvos apeliacinio teismo bus “įteisintos”.
Sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties (ieškovui buvo pasiūlyta 300‘000 lt), ieškovui nesutikus dėl per mažos pasiūlytos sumos argumentuojant pirmos instancijos priimtu sprendimu (priteisė apie 1 mln. lt), teismo kolegija naudojo „svarius“ argumentus... Atsakovo akivaizdų melą civilinių bylų pirmininkas (A.Driukas) laikė tiesiog skirtingomis pozicijomis...
Ieškovas: „...padariau viską, kad su jais susitarti, tačiau dabar jau pasiekus apeliacinę instanciją norėčiau, kad teismas nuspręstu teisingai...“
Kolegija: „...pirma instancija, yra tik trečdalis proceso...pagalvokit, kiek kainuoja ir kainos laikas ir ekspertizės, kiek kainuos jeigu eisit į Aukščiausią teismą ir byla vėl būtu grąžinta į pirmą instanciją, ir vėl visas ratas, ir čia pastatas stovi, o pinigų nėra, o čia natūra pinigai, natūra šiandien....“.
Ieškovas: „...nebeturiu daugiau ko prarast...šiandienai praradau praktiškai viską, ir šeimą, panašu, kad ir laisvę, įmone kurią 1993 metais pats įsteigiau dėl teismo uždėtų areštų, yra praktiškai sužlugdyta...“.
Kolegija: „...tai spręskit situacija kuo greičiau, nes taip ne tik įmonę bet ir sveikatą galima prarasti...“
Atsakovas: „...o, jeigu viena šalis nesumokės už ekspertizę?...“
Kolegija: „...atsisakymas ekspertizės vertinimas tos šalies nenaudai, kaip įrodymo jos nenaudai nebuvimas...“
Ieškovas: „...įmonėje nėra lėšų, dėl įmonei uždėtų virš 2 mln. lt areštų, įmonė virš trijų metų nevykdo veiklos...“
Kolegija: „...tarkitės taikiai ... jeigu spręsite dar 4 metus, tai dar 4 metus bus uždėtas areštas... tai linkime bendradarbiauti...“
Lietuvos apeliacinis teismas nusprendęs ginti iki „ausų“ apsimelavusią šalį ir priimti atsakovui palankų sprendimą, net nesuteikęs galimybės ieškovui UAB „Vingida“, kuris kreipėsi į teismą pažeistų teisų gynybos, pateikti paaiškinimus...
Vertinant šią bylą atskirai, nesimato to, kad po nedidelės įmonės kreipimosi į teismą dėl skolos iš UAB „Bega“ priteisimo ginčas išsiplėtė į dar kelias atskiras bylas, dvi iš kurių buvo iškeltos UAB „Vingidai“ ir jos direktoriui, galima pastebėti teismų palankumą „Begos“ atžvilgiu, pasireiškiantį neobjektyvumu, tendencingumu, kurį, Vingida nuomone, galima būtų paaiškinti tik suinteresuotumu. Vertinant bendrą visų nagrinėjamų bylų kontekstą, atkreiptinas dėmesys į elementarią aritmetiką, parodančią disbalansą tarp ginčo šalių akivaizdžiai Begos naudai:
- UAB "Bega":
- gavo pastatytą sandėlių bloką kuriuo vertė 3,323 mln. lt, sumokėjo 1,777 mln., prisiteisė sumokėto avanso dalį 135,000 lt Bendrai = +1,681 mln. lt
- pareiškė priešieškinį 2,261 mln. lt sumai, apeliacinėje instancijoje jį sumažino iki 1,156 mln. lt ir tokiai pat sumai, t.y. 1,156 ml. lt pateikė civilinį ieškinį kitoje baudžiamojoje byloje. Bendrai prašo = +2,312 mln. lt
Bendras balansas: 1,681 + 2,312 = + 3,993 mln. lt.
- UAB "Vingida":
- atlikusi darbų už 3,323 mln. lt, bendrai gavo 1,777 mln. lt, teismo sprendimu privalo grąžinti "Begai" 135000 lt sumą, dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių priešieškinio sumai (2,261 mln. lt) penktus metus negali vykdyti įprastinės komercinės veiklos.
- baudžiamojoje byloje areštuota suma ~ 1,2 mln. lt, direktoriui (tik pagal vieną iš dviejų baudžiamųjų bylų) gresia iki 10 metų nelaisvės ir virš 1,5 mln. lt konfiskavimas.
Bendras balansas: 1,777 mln. lt -3,323 mln. lt -135000 lt - (1,156 mln.*2) - 1,5 mln. lt – 1,2 mln. lt = -6,693 mln. lt.
Aritmetika gerai iliustruoja, kaip stambios įmonės, teisėsaugos institucijų pagalba, gali elgtis su mažesniais verslo dalyviais ir bet kuriuo verslininku Lietuvoje. “Arba sandėliai už pusę kainos – arba”:
- Civilinėje byloje Klaipėdos apygardos teismo „rankomis“, remiantis Begos naudai iš UAB „Vingida“ prisiteisė 135‘346 lt, nors tuo metu , o pagal ‘Vingida” ieškinį - 1,6 mln. lt
- Baudžiamoji byla prieš UAB „Vingida“ ir jos direktorių: nesant jokių pagrindų ikiteisminiam tyrimui pradėti bei nepasitvirtinus ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenims „Vingida“ direktorius 2009 metų rugsėjo mėnesį buvo 2 mėnesiams uždarytas į areštinę, neteisėtai be teismo sankcijos atliktos kratos metu buvo paimti apie 1,2 mln. lt grynų pinigų... Tardymo izoliatoriuje gautas kito įtariamojo „prisipažinimas“. Nuo 2010 metų pradžios, byla šališkai ir nesilaikant LR BPK nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme: slepiami kito kaltinamojo ir kaltinamojo liudytojų padaryti nusikaltimai, galimai tai naudojant kaip instrumentą prisipažinti, slepiami surinkti, galintys išteisinti kaltinamuosius duomenys, gynėjai nesupažindinami su teismo posėdžių protokolais, prokuroras pateikė suklastotus telefoninius pokalbių įrašus, tikslu nuslėpti „Begos“ l.e.p. direktoriaus L.Rimkaus su A.Staponkiene pokalbius dėl UAB „Vingida“ baudžiamosios bylos ir „Begos“ suinteresuotumo jos baigtimi, teisėjas į teismo posėdžio protokolą „įrašė ne tai ką pasakė“, galimos pasekmės – 1,5 mln. lt konfiskavimas, iš bylos galimai yra dingę virš 300 lapų bylos dokumentų ir t.t... Byla buvo užvesta po to, kai UAB „Vingida“ kreipėsi su civiliniu ieškiniu, kuris š. m. balandžio 8 dieną, iš anksto aiškiai bus išspręstas šališkai dėl pažeistos Vingida konstitucija garantuojamos vienos iš pagrindinių teisių – teisminės gynybos prieinamumo principą.
- Baudžiamoji byla prieš UAB „Vingida“ direktorių iškelta pagal „Begos“ pareiškimą, pateikus civilinį ieškinį lygiai tai pačiai sumai (1,156 mln. lt), kokia yra pareikšta civilinėje byloje apeliacinėje instancijoje, t. y. „Bega“ ketina prisiteisti tą pačią sumą dviejuose skirtinguose teismuose. Ikiteisminio tyrimo įstaiga ir prokuroras, tokius reikalavimus laikė pagrįstus ir Kaltinamąjį aktą su byla, kurioje Bega be motyvų yra pareikštas tiksliai tokios pat sumos civilinis ieškinys, kaip susimažinta apeliacinio skundo suma, perdavė teismui. Pagal atsakovo skundą, UAB „Vingida“ direktorius suklastojo projektą, o tiksliau jo titulinį lapą, nors ant titulinio lapo Igor Surnin nėra pasirašęs. Nors atsakovas civilinėje byloje teigė, kad UAB „Vingida“ projekto atsakovui neperdavė, tačiau ikiteisminio tyrimo įstaigai skundė, kad UAB „Vingida“ projektą suklastojo. Telefoniniai pokalbiai vėl gi prie bylos nebuvo prijungti. Byla nuo š.m. kovo 20 dienos bus nagrinėjama Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Igor Surnin byla buvo užvesta po to, kai UAB „Vingida“ kreipėsi su pareiškimu dėl Begos galimai suklastotų dokumentų. Igor Surnin po to užvesta byla jau yra teisme, o dėl Bega suklastotų dokumentų, nuo 2011-06-13 pradėto ikiteisminio tyrimo dar nėra pareikšti įtarimai.
- Administracinės teisės pažeidimo byla prieš UAB „Vingida direktorių buvo iškelta baudžiamojoje byloje kaltinimą palaikančio prokuroro pranešimu už šiame puslapyje publikuojamą informaciją.
Spręsti klausimą dėl tos pačios sumos 1,156 mln. lt priteisimo dviejuose skirtinguose teismuose, neteisininkui tai atrodo paradoksas, tačiau panašu, kad „Begai“ gali pasisekti tai įgyvendinti, tame tarpe elitinio LR apeliacinio teismo pagalba.
Šiame kontekste, ne visai atsitiktinumu pradeda atrodyti tai, kad 2013-03-05 iš kolegijos A. Druikui jį pakeičia buvęs Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas A. Gailiūnas ir po vienos dienos, t.y. 2013-03-07, byla, kurios bendra ieškinio ir priešieškinio suma yra 1,156 mln. lt, buvo išnagrinėta ieškovui nedalyvaujant. Ieškovo nuomone, kolegijos teisėjas paskirtas į bylą prieš vieną dieną, fiziškai neturėjo galimybės susipažinti su didelės apimties bylos medžiaga, kurioje yra du ekspertizės aktai, o vien teismo ekspertizės aktas yra virš 200 puslapių, todėl išnagrinėjo bylą ir priėmė sprendimą su ja nesusipažinęs, vaizdžiai tariant “priėmė sprendimą nežinodamas apie ką”.
Lietuvos apeliacinio teismo kolegijos, gynimas aiškiai nesąžiningo atsakovo, ieškovo nuomone, gali būti paaiškinamas tik kolegijos suinteresuotumu bylos baigtimi atsakovo naudai.
Susiję dokumentai: