UAB “Bega” galimo dokumentų klastojimo - sukčiavimo mechanizmas (procesas apeliacines instancijos teisme)
Ieškovas apskundė pirmos instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nebuvo priteista už visus atliktus darbus (priteista tik už perduotus darbus), tame tarpe ir papildomai atliktus darbus. Ieškovui negalint vykdyti pagrindinės veiklos dėl atsakovo prašymu pirmos instancijos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių - uždėto 2‘392‘316,79 litų sumai arešto, ieškovas praėjus beveik metams laiko po apeliacinio skundo pateikimo apeliacinės instancijos teismui, pateikė , kuriuo apeliacinės instancijos teismo prašė pagal galimybes kuo greičiau paskirti teismo posėdį ir bylą išnagrinėti apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas 2011-10-19 nutartimi apeliaciniams skundams išnagrinėti sudarė kolegiją, susidedančią iš teisėjų A.Bukavienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), V.Čekanauskaitės ir A.Driuko (toliau - teisėjų kolegija) ir rašytinio proceso tvarka 2011 m. lapkričio 15 d. teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismas bylos neišnagrinėjęs iš esmės paskyrė bylos žodinį nagrinėjimą 2012 m. sausio 24 dienai bei pasiūlė šalims pateikti glaustus paaiškinimus dėl teismo nurodytų aplinkybių bei apsvarstyti galimybę paskirti byloje ekspertizę.
Atsakovas pateiktame pakeitė apeliacinio skundo pagrindą. 6 puslapio 2 pastraipoje atsakovė nuostolių sumą įrodinėjo UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ ekspertizės išvadų 1 punkte nurodytų defektų ištaisymo preliminaria kaina 1‘379‘271,01 Lt ir ieškovui atliekant darbus sumažintu sandėlių bloko plotu ir nepagrįstai sutaupyta 131‘277,04 Lt suma dėl sumažėjusių išlaidų medžiagoms. Apeliacinio skundo dalykas – reikalavimas priteisti 1‘510‘548’02 Lt sumą susideda iš minėtų dviejų sumų (1‘379‘271 + 131‘277 = 1‘510‘548). Apeliacinės instancijos teismui atsakovo pateikto 6 puslapio pabaigoje apeliacinio skundo dalykas – reikalavimas priteisti 1‘156‘647,93 Lt grindžiamas ne preliminaria nuostolių suma ir ieškovės nepagrįstai sutaupyta suma, o neva faktiškai patirtomis išlaidomis už ieškovės statybos darbų trūkumų ištaisymą. Remiantis CPK 323 str., draudžiančiu pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą, atsakovės motyvai ir aplinkybės susijusios su apeliacinio skundo dalyko ir pagrindo pakeitimu iš viso neturėtų būti vertinamos.
Ekspertizės paskyrimo klausimas buvo sprendžiamas pirmos instancijos teisme, tačiau teismas ieškovui pareiškus tokį prašymą jo netenkino, o vėliau ieškovas tokio prašymo nepalaikė, nes į bylą buvo surinkta pakankamai kitų įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kuriomis ieškovas grindė reikalavimus. Atsakovas pirmos instancijos teisme į UAB „Vingida“ , nurodė, kad su ieškovo prašymu byloje paskirti statybinę ekspertizę nesutinka (atsiliepimo pirmas sakinys). Pirmos instancijos teismas nagrinėdamas bylą iš esmės spendė, kad ekspertizę skirti nėra tikslinga ir bylą išnagrinėjo remdamasis byloje esančiais įrodymais.
Apeliacinės instancijos teisme, remiantis pasiūlymu išreikšti nuomonę dėl ekspertizės paskyrimo, nei ieškovas , nei atsakovas , skirti ekspertizę apeliacinės instancijos teismo neprašė, o 2012-01-24 teismo posėdyje ieškovas išreiškė argumentuotus prieštaravimus dėl ekspertizės skyrimo (papildomi motyvai nurodomi toliau), o atsakovas taip pat nereiškė prašymo tokią ekspertizę paskirti. Tačiau apeliacinės instancijos teismo kolegija, neatsižvelgdama į ieškovo nurodytas aplinkybes, kurioms esant ieškovas kreipėsi į apeliacinės instancijos teismą, kad būtų kuo greičiau išnagrinėta byla apeliacine tvarka, protokoline 2012-01-24 nutartimi nutarė paskirti ne tik statinio, bet ir dokumentų statinio projekto ekspertizę.
2012-01-24 teismo posėdžio garso įrašas (kolegija A.Bukavienė, V.Čekanauskaitė, A.Driukas)
Ekspertizės skyrimui pagrindo nebuvo:
- Kolegija neįvertino pačių apeliacinių skundų reikalavimų, kurių esmė patvirtina, kad juos išspręsti ekspertizė yra nereikalinga. Atsakovas ekspertizės skirti neprašė, todėl teismas skirdamas ekspertizę vietoje atsakovo teiks į bylą naujus įrodymus atsakovo pakeisto apeliacinio skundo dalykui patvirtinti. Apeliacinės instancijos teismas skirdamas ekspertizę atsakovo akivaizdžiai nepagrįstoms aplinkybėms ir reikalavimams patvirtinti, pažeidžia šalių procesinio lygiateisiškumo ir rungimosi principus, kurių pažeidimas nulemia bylos neobjektyvų ir šališką išnagrinėjimą;
- kolegija skirdama ekspertizę atmetė ir neužtikrino, kad būtų užfiksuota dabartinė sandėlių bloko būklė, todėl sudarė galimybę atsakovui pakeisti sandėlių konstrukcijas tiek, kad eksperto ekspertizės išvadose būtų pateikti atsakovui palankūs atsakymai. Neužtikrinimas įrodymų, sudaro galimybę ne tik atsakovui gauti palankias eksperto išvadas, bet ir sunaikinti ieškovo pateiktų į bylą įrodymų įrodomąją reikšmę. Tai apsprendžia apeliacinės instancijos šališkumą ieškovo atžvilgiu, kuriuo sukeliamos pasekmės - bylos baigtis atsakovo naudai.
- kolegija atmetė ir kitą - atsisakė išreikalauti iš atsakovo papildomus įrodymus, kurie būtų patvirtinę, kad atsakovo po rangos sutarties nutraukimo naujai pasamdytas rangovas UAB „Saprega“ atsakovo pateiktuose nurodytų didžiosios dalies darbų neatliko. Papildomi įrodymai būtų patvirtinę ir ekspertizės nereikalingumą;
- teisėjų kolegija šališkai ir nepagrįstai nesprendė prie bylos iki 2012 m. vasario 23 dienos posėdžio, o šiame posėdyje šališkai ir nepagrįstai taip pat šio klausimo neišsprendė bei atsisakė išklausyti telefoninių pokalbių garso įrašus. Ieškovas gavęs apeliacinės instancijos teismo apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, t.y. sužinojęs, kad bus nagrinėjama byla apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismui pateikė prie civilinės bylos, kuriuo pateikė Kompaktinį diską Nr. 1 su įrašu telefoninių pokalbių tarp UAB „Bega“ technikos ir technologijos direktoriaus Laimono Rimkaus ir UAB „Restitas“ direktorės Onutės Klionauskienės, UAB “Saprega” statybos direktoriaus Raimundo Giržado bei UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ direktoriaus Artūro Sabeckio. Apeliacinės instancijos teismui pateikti telefoninių pokalbių įrašai yra gauti teisėtu būdu ikiteisminio tyrimo metu Laimono Rimkaus atžvilgiu taikius procesinės prievartos priemones. Atsakovo atstovo Laimono Rimkaus, kuris pagal bylos medžiagą dažnai laikinai eina generalinio direktoriaus pareigas, telefoniniai pokalbiai su projektavimo, statybos darbus vykdžiusių asmenų atstovais ir atsakovo užsakymu ekspertizę atlikusiu ekspertu A.Sabeckiu, patvirtina, kad UAB „Saprega“ atliko ne nurodytą bendrą 250 tonų kiekį metalo konstrukcijų montavimo darbų, o tik nedidelę ir tai papildomų, rangos sutartyje nenumatytų darbų dalį – sumontavo apie 5 tonas papildomų metalo konstrukcijų ryšių, kurie yra numatyti po rangos sutarties nutraukimo 2009 m. parengtame darbo projekte. Aplinkybę, kad atsakovas sumontavo tik papildomus ryšius papildomai patvirtina atsakovo su UAB „Saprega“ sudarytas , kuriuo naujasis rangovas UAB „Saprega“ perdavė, o atsakovas priėmė Sandėlių bloko viršutinių ryšių R-1 – R-3 ir Rt-2 – Rt-21 priduodamąją techninę dokumentaciją (pridavė dokumentaciją darbų, kuriuos atliko). , atsakovas į bylą nepateikė Teisėjų kolegija spęsdama ekspertizės būtinumo klausimą su telefoninių pokalbių įrašais, kuriuose atsakovas patvirtina, kad neatliko jo procesiniuose dokumentuose nurodytų darbų, nesusipažino, neįvertino tokio įrodymo reikšmės ir net daugiau nei 3 mėnesių termino teismo posėdžio metu neišsprendė jų prijungimo prie bylos klausimo, o paskyrė ekspertizę gauti atsakymus į klausimus, kuriuos galima nustatyti iš bylos medžiagos.
- Ekspertizės skyrimo nepagrįstumą patvirtina . Toliau nurodome apeliacinės instancijos teismo ekspertui užduotus klausimus, prie kiekvieno iš jų nurodant bylos faktines aplinkybes, patvirtinančias tokių klausimų nereikalingumą bylai išnagrinėti:
1. Kas pagal UAB „Vingida“ ir UAB “Bega“ 2008 m. gegužės 26 d. sudarytą rangos sutartį Nr. F 9B/1 (toliau - Sutartis) turėjo paruošti techninį ir kas darbo projektus, kas ir kada juos realiai paruošė?
parašyta, kas turėjo parengti techninį ir darbo projektą (nėra išskirta į du, kaip formuluoja teismas). Byloje yra ieškovo parengtas Techninis ir darbo projektas, yra , patvirtinantis, kad ieškovas perdavė projektinę dokumentaciją, yra atsakovo pagal Sutartį po techninio ir darbo projekto perdavimo ir nėra jokių dokumentų, kad ieškovas neparuošė Techninio ir darbo projekto. Kitas projektas buvo parengtas daug laiko praėjus po Sutarties nutraukimo, todėl nesant ieškovo parengtam projektui ieškovas nebūtų galėjęs atlikti sandėlių bloko darbų, už kuriuos per teismą pareiškęs reikalavimą apmokėti, o atsakovas nebūtų galėjęs jų priimti ir dalinai apmokėti.
1.1. Kokio ir kieno paruošto projekto pagrindu buvo statomas ir pastatytas statinys? Ar projektas buvo pakeistas?
Iki Sutarties nutraukimo statinys galėjo būti statomas tik pagal UAB „Vingida“ į bylą pateiktą Techninį ir darbo projektą, nes kitas projektas atsakovo buvo užsakytas ir paruoštas to paties generalinio projektuotojo UAB „Restitas“ praėjus daug laiko (lyginant su Sutarties terminais) po Sutarties nutraukimo ir ieškovui atlikusiam statinių bloko darbus nebuvo ir negalėjo būti pateiktas sandėlių bloko statybos metu. Kad projektas buvo pakeistas galima nustatyti iš Sutarties sąlygų ir paties projekto bei pateiktos į bylą ekspertizės išvados, nes pagal Sutartį sujungtas sandėlių blokas buvo atskirtas.
1.2. Ar laikytini projektu UAB „Vingida" pateikti dokumentai (storame pilkame segtuve), ar jų pagrindu vyko statyba, ar šie dokumentai (projektas) buvo inkorporuoti į bendrą projektą?
Toks klausimas yra neteisingas iš principo, nes pagal byloje esančią ieškovas neprivalėjo parengti viso projekto, pagal (siuntimai: 1341), o taip pat . At jie realiai buvo inkorporuoti į bendrą projektą teisinės reikšmės negali turėti, nes sutartiniuose santykiuose tarp ieškovo ir atsakovo ieškovas už inkorporavimą nebuvo atsakingas, o iki sutarties nutraukimo atsakovas nepareiškė pretenzijos, kad jam perduotas Techninis ir darbo projektas yra netinkamas. Nes būtent jo pagrindu ir buvo pastatytas sandėlių blokas, ką patvirtina ir liudytojų parodymai (25 ir 41 min), kad sandėlių bloko metalo konstrukcijos nebuvo išmontuotos ir perdarytos iš naujo.
Liudytojų parodymai pirmos instancijos teisme (teisėjas Ž.Bertašius)
1.3. Koks ir kieno paruoštas projektas buvo tinkamesnis pagal stalinio techninius reikalavimus?
Toks klausimas yra neteisingas ginčui išspręsti iš principo, nes po Sutarties dalinio įvykdymo besitęsiant laike visada galima suprojektuoti dar tinkamesnį projektą atsižvelgiant į kainos padidėjimą dėl kitokių sprendimų ir panaudotų medžiagų. Tačiau jokios teisinės reikšmės negali turėti tinkamesni projektai, jei ieškovo pateiktas Techninis ir darbo projektas buvo tinkamas. Kad ieškovo pateiktas projektas buvo tinkamas patvirtina tai, kad būtent pagal jį yra pastatytas sandėlių blokas ir jis pripažintas tinkamu naudoti.
2. Ar UAB „Bega“ neturėdama ypatingo statinio birių – pakuotų medžiagų sandėlio bloko konstrukcinės dalies techninio projekto galėjo vykdyti statybos leidimo išėmimo procedūrą? Ar UAB ,.Bega" turėdama ypatingo statinio birių pakuotų medžiagų sandėlių bloko konstrukcinės dalies techninį projektą su neigiamomis statinio konstrukcinės dalies ekspertizės pastabomis galėjo vykdyti statybos leidimo išėmimo procedūrą?
UAB „Bega“ galėjo vykdyti statybos leidimo išėmimo procedūrą turėdama ne ypatingo statinio birių – pakuotų medžiagų sandėlio bloko projekto sudedamąją dalį - konstrukcinės dalies techninį projektą, o projektą, kuris pagal susidėjo iš 10 dalių, už kurio parengimą buvo atsakingas generalinis projektuotojas UAB „Restitas“. Projektas yra nebaigtas jei trūksta bet kurios projekto dalies, tame tarpe konstrukcinės dalies techninio projekto, Paprasta logika ir bylos medžiaga patvirtina, kad pagal nebaigtą projektą statybos leidimas nebus išduotas. Klausimas yra neteisingas, nes statybos leidimo išėmimo procedūrą galima pradėti vykdyti pateikus ir netinkamą projektą, pavyzdžiui ne ekspertuotą be kurios nors jo sudedamosios dalies, bet statybos leidimas tokiu atveju nebūtų išduotas. Antrasis klausimas taip pat yra neteisingas, nes kreiptis į kompetentingą instituciją ir pradėti statybos leidimo išdavimo procedūrą galima ir neturint ekspertuoto projekto, tačiau tokiu atveju statybos leidimas nebūtų išduotas. Byloje yra tik ieškovui pataisyti Techninį projektą pagal ekspertizės pastabas ir nėra atsakovo pretenzijų, kad ieškovas nebūtų ištaisęs Techninio projekto pagal pastabas. Aplinkybę, kad byloje esantis projektas yra po pataisų, patvirtina Techniniame projekte nurodytos datos, kurios yra po ekspertizės pastabų, nors tuo metu, jau buvo sumontuota didelė dalis konstrukcijų. Ši aplinkybė patvirtina, kad Techninis ir darbo projektas buvo perduotas , todėl jame buvo nurodytos ankstesnės datos ir pagal jį buvo subrangovų pagamintos ir ieškovo montuojamos metalo konstrukcijos, o gavus ekspertizės pastabas, projektas buvo pataisytas ištaisant jame datas, tačiau pagal pataisytą projektą ieškovui konstrukcijų perdaryti nereikėjo, nes pastabos nebuvo esminės. Šioms aplinkybėms nustatyti nereikia specialių žinių, o pakanka elementarios logikos.
3. Kokia rangovo (UAB Vingidai) pagal Sutartį atliktų darbų vertė ir jų kiekis, ar atlikta Sutartimi nenumatytų darbų? Koks statinio baigtumas procentais (Sutarties nutraukimo dieną)? Ar yra prirašyta darbų, kokia jų vertė?
Ieškovas su ir yra pateikęs kokia pagal Sutartį atliktų darbų vertė ir jų kiekis, koks kiekis už kokią kainą yra atlikta papildomų darbų. Darbų kainos apskaičiuotos darbų kiekius padauginus iš mato vieneto kainos, todėl darbų vertės apskaičiavimui reikalingos ne specialios, o elementarios aritmetinės žinios. Ieškovas yra nurodęs šaltinius darbų mato vienetų kainas, todėl jos yra patikrinamos bylos medžiaga. Todėl apeliacinės instancijos teismas galėjo paskirti ekspertizę užduodamas trečiąjį klausimą tik nustatęs, kad ieškovo apskaičiavimai jam yra neaiškūs. Tačiau apeliacinės instancijos teismas perkėlė savo pareigą nustatyti bylos aplinkybes ekspertui net neskaitęs nurodytų skaičiavimų, nes skirdamas ekspertizę dėl jų visai nepasisakė. Statinio baigtumas procentais teisinės reikšmės neturi, nes eksperto prašoma nustatyti ieškovo atliktų darbų vertę ir kiekius. Apskaičiuoti statinio baigtumo procentą turint sutartinę kainą ir atliktų darbų vertę specialių žinių nereikia, o baigtumo procentui apskaičiuoti pakanka elementarių aritmetinių žinių. Aplinkybę, kad atsakovas yra prirašęs neatliktų darbų, daugiau nei akivaizdžiai patvirtina jo atstovo telefoniniai pokalbiai, kurių teismas prieš skirdamas ekspertizę net ieškovo prašymu neperklausė.
2012-02-23 teismo posėdžio garso įrašas (kolegija A.Bukavienė, V.Čekanauskaitė, A.Driukas)
4. Koks metalinių konstrukcijų kiekis (tonomis) pagal atliktų darbų aktus panaudotas ieškovo (UAB „Vingida“) ir koks kito rangovo (UAB „Saprega“)? Ar tai realiai atitinka statinius?
Šis klausimas užduotas pasėkoje dėl nesusipažinimo su bylos medžiaga. Atsakovo prašymu (patvirtina ieškovo atsakovui - pirma pastraipa) ieškovo atliktų darbų aktai buvo surašomi pagal atsakovo pageidaujamą formą (buvo vadinami ) ir juose nebuvo nurodyta metalo konstrukcijų kiekiai tonomis, o nurodoma tik tam laikotarpiui atliktų darbų vertė, įskaitant ir sumontuotas konstrukcijas, kuri buvo nustatoma įvertinant natūroje atliktus darbus pagal sandėlių bloko ašis. Tokių atliktų darbų vertė buvo apskaičiuojama pagal byloje esančią tarpinę sandėlių bloko (nebuvo įtraukti papildomi darbai), kurioje subendrintos metalo konstrukcijų montavimo ir uždengimo tentais kainos apskaičiuotos įvertinant medžiagų ir darbo kainas tarp sandėlių bloko ašių. Todėl vien pagal UAB „Vingida“ ekspertas nustatyti panaudotą metalinių konstrukcijų kiekį neturi galimybės. Be to, ieškovas buvo atlikęs papildomų, tame tarpe ir metalo konstrukcijų darbų (patvirtina šalių suderintas bet nepasirašytas bei realiai atlikti konstrukcijų pakeitimai), už kuriuos dėl atsakovo rangovas nebuvo išstatęs atliktų darbų aktų, todėl paties klausimo turinys neleidžia išsiaiškinti kokį metalo konstrukcijų kiekį panaudojo ieškovas.
Atsakovo pateiktuose kito rangovo metalo konstrukcijų kiekiai yra nurodyti, todėl jų bendram kiekiui apskaičiuoti nereikia jokių specialių žinių, nes bendram kiekiui nustatyti reikia atlikti vienos rūšies aritmetinį veiksmą – susumuoti (trylikoje puslapių) nurodytus metalo konstrukcijų kiekius tonomis. Tokius aritmetinį veiksmą turėtų sugebėti atlikti bet kuris vidutinių gebėjimų asmuo ir tokiu klausimu ekspertizė neturėjo būti skiriama.
Antrasis klausimas, ar panaudoti metalo konstrukcijų kiekiai realiai atitinka statinius nustatoma iš bylos medžiagos. Ieškovas procesiniuose dokumentuose (žr. ) yra nurodęs, kad atsakovo pateiktuose kito rangovo nurodytas sumontuotas 250 tonų metalo konstrukcijų kiekis viršija projektinį (), kas reiškia, kad kitas rangovas išmontavo UAB „Vingida“ sumontuotas konstrukcijas ir jas sumontavo iš naujo, tačiau pirmos instancijos teisme liudytojas – paties atsakovo darbuotojas – statybos techninis prižiūrėtojas, patvirtino, kad sandėlių bloko metalo konstrukcijos nebuvo išmontuotos ir perdarytos iš naujo, todėl akivaizdu, kad atsakovo pateiktuose atliktų darbų aktuose nurodytas sumontuotas 250 tonų metalo konstrukcijų kiekis realiai nebuvo sumontuotas, o atsakovas bando apgauti apeliacinės instancijos teismą. Ieškovo sumontuotų metalo konstrukcijų kiekiai ir jų vertė yra apskaičiuoti ieškovo remiantis paties atsakovo sudarytame ir į bylą pateiktame bei jo iniciatyva atliktame Ekspertizės akte nurodytais metalo konstrukcijų ir kitų darbų kiekiais, todėl ieškovui remiantis atsakovo pateiktuose dokumentuose nurodytais darbų kiekiais praktiškai byloje šioje dalyje nėra ginčo. Atsakovo pateikti ir Ekspertizės aktas bei jo darbuotojo – techninio prižiūrėtojo byloje patvirtinimas, kad sandėlių bloko konstrukcijos nebuvo perdarytos (byloje yra pateikta daugiau įrodymų), akivaizdžiai parodo, kad atsakovas apeliacinės instancijos teismui apsimelavo (pirmos instancijos teismo prašė priteisti preliminarius nuostolius, nors sandėlių bloko statybos darbai buvo baigti, sandėlių blokas buvo pripažintas tinkamu naudoti ir atsakovo naudojamas).
5. Ar statinys (Sutarties nutraukimo metu) atitiko kokybės ir kilus techninius reikalavimus?
Atsakyti į šį klausimą galima iš bylos medžiagos: jei sandėlių blokas nebuvo sumontuotas iš naujo, o sandėlių blokas buvo pripažintas tinkamu naudoti ir yra naudojamas iki šiol, tai statinys Sutarties nutraukimo metu atitiko kokybės ir kitus reikalavimus. Toks teismo užduotas klausimas yra netikslus, nes atsakovui vienašališkai nutraukus Sutartį ieškovas nebaigė atlikti darbus, o atskirų darbų etapai, kol jie nėra užbaigti, gali neatitikti kokybės ir kitų techninių reikalavimų vien dėl jų nebaigtumo, kokybės reikalavimai pasiekiami juos užbaigus. Kai kurie darbai statybose yra nevertinami iki jie yra užbaigiami, nes nepasiekiamas dalinis rezultatas, kuris galėtų būti įvertintas, tačiau tai nereiškia, jog tokių atliktų darbų dalis yra nekokybiška, jei vėliau tokie užbaigti darbai priimami kaip kokybiški.
5.1. Ar galėjo užsakovas (UAB „Bega") nustatyti darbų kiekį ir kokybę jų priėmimo metu?
Šis klausimas ekspertui užduotas kolegijai nesusipažinus su bylos medžiaga. Atsakovas ne tik kad galėjo, bet ir nustatinėjo darbų kiekius ir kokybę bei už dalį atliktų darbų apmokėjo. Byloje atsakovo darbuotojas, statybos techninis prižiūrėtojas davęs parodymus kaip liudytojas –parodė, kad kasdien lankydavosi objekte ir prižiūrėjo atliekamų darbų kokybę. Kad darbų kokybė buvo tikrinama patvirtina visa byloje esanti medžiaga. Pagal Civilinio kodekso statybos rangą reglamentuojančias normas, užsakovas turi teisę tikrinti atliekamų darbų kokybę, o kiek jis šia teise pasinaudoja priklauso nuo užsakovo. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų trukdęs tikrinti atliekamų darbų kiekius ar kokybę, atvirkščiai, iš galima nustatyti, kad ieškovas skubiai atsakydavo į visus atsakovo pageidavimus ar nurodymus, todėl kokių kliūčių nustatyti darbų kiekiams ir kokybei atsakovas neturėjo.
5.2. Kokie nustatyti stalinio defektai (Sutarties nutraukimo metu)? Ar galima statinio eksploatacija, esant nustatytiems defektams? Kokia defektų ištaisymo kaina ir dėl kokių priežasčių jie atsirado (ar dėl projekto trūkumų ar dėl nekokybiškų darbų)? Jei dėl projekto trūkumų, dėl kurio konkrečiai projekto?
Į klausimą, kokie yra nustatyti statinio defektai Sutarties nutraukimo metu gali atsakyti apeliacinės instancijos teismas iš bylos medžiagos, nes visi sutarties nutraukimo metu atsakovo nustatyti defektai turėjo būti atsakovo nustatyti ir tokiais įvardinti (neprašoma eksperto nustatyti defektus Sutarties nutraukimo metu). Apeliacinės instancijos teismas net neuždavė klausimo, ar nustatyti defektai tokiais pripažintini, jau iš anksto preziumuodamas, kad defektai atsakovo, ar jo pasamdytų asmenų nustatyti teisingai. Ieškovo nebaigti statinio statybos darbai dėl atsakovo vienašalio, kaip nustatė pirmos instancijos teismas, neteisėto Sutarties nutraukimo, nėra tapatūs nekokybiškai atliktiems darbams. Ieškovo neatlikti darbai negali būti traktuojami kaip defektai, nes po atsakovo , apie Sutarties nutraukimą pranešus tą pačią dieną, ieškovas neturėjo nei teisės, nei pareigos, nei galimybės užsakovo uždaroje teritorijoje užbaigti darbus. Statinio defektais galėtų būti laikomi užbaigti statinio statybos etapų darbai, kurie būtų buvę atlikti nekokybiškai, tačiau tokių defektų paties atsakovo pasamdytas ekspertas nustatė vos vieną, kitą ir tik mažareikšmius (Statinio dalinės techninė ekspertizės akto II dalies bendrųjų išvadų 1 punkte nurodytas pakeistas inkarinių strypų diametras ir nepakankamas jų kiekis, nors pakeitimas buvo suderintas su atsakovu ieškovo raštu atsakant į užsakovo , o kalami inkariniai strypai atsitrenkę į pagrindo gelžbetonio armatūrą, nebuvo papildyti kitais sukalant juos į tam iš anksto parengtas gretimas kilpas dėl , be to, tokių nesukaltų inkarinių strypų buvo nedaug ir jų sukalimo kaina yra nedidelė). Todėl klausimai - kokie nustatyti stalinio defektai (Sutarties nutraukimo metu) ir kokia defektų ištaisymo kaina turėtų neapimti nebaigtų, t.y. neatliktų darbų. Ieškovas procesiniuose dokumentuose minusavo visus atsakovo nurodytus trūkumus ir ieškovo neatliktus darbus iš Sutarties ir atliktų papildomų darbų kainos ir nepareiškė reikalavimo už juos sumokėti. Ieškovo atlikta darbų dalis - sumontuotos metalo konstrukcijos ir sumontuota tentų dalis nebuvo perdaryta iš naujo, o užbaigus ieškovo nebaigtus darbus, statinys buvo pripažintas tinkamu naudoti, todėl ieškovo atlikti darbai yra kokybiški. Todėl neatliktų ir su defektais atliktų darbų kainą gali apskaičiuoti apeliacinės instancijos teismas atlikdamas aritmetinį atėmimo veiksmą - iš sutarties ir papildomų darbų kainų atėmęs atliktų darbų kainą. Teismo užduotas klausimas - ar galima statinio eksploatacija, esant nustatytiems defektams kaip jau buvo minėta yra nustatomas iš bylos medžiagos: jei statinys buvo užbaigtas statyti ir ieškovo pastatyta dalis nebuvo perdaryta iš naujo, tai statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra įrodymu, kad ieškovo atlikti darbai yra kokybiški, t.y. kad statinio eksploatacija su ieškovo atliktų darbų dalimi yra ne tik kad galima, bet kad statinys su ieškovų atlikta darbų dalimi yra eksploatuojamas. Tokiu klausimu apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva siekia paneigti statinio pripažinimo naudoti aktą, nors nei viena šalių to neprašė. Apeliacinės instancijos teismas pateikdamas ekspertui klausimą dėl kokių priežasčių defektai atsirado ar dėl projekto trūkumų ar dėl nekokybiškų darbų, eksperto prašo vertinti projektą, kuris buvo parengtas po Sutarties nutraukimo ir kuris neatitinka realiai pastatyto sandėlių bloko, kuris yra pripažintas tinkamu naudoti. Aplinkybė, kad po Sutarties nutraukimo beveik metus laiko ruoštas naujas projektas neatitinka sandėlių bloko, t.y. pagal jį sandėlių blokas nebuvo perdarytas, ieškovo yra įrodoma , Statinio dalinės techninės ekspertizės aktu ir kitais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas minėtu klausimu siekia nustatyti ieškovo atliktų darbų defektus vadovaudamasis po Sutarties nutraukimo naujai parengtu projektu, pagal kurį nei ieškovas nei kitas rangovas darbų neatliko.
6. Ar ieškovo (UAB „Vingida) sandėlyje esantys tentai paruošti ginčo statiniui, kokia jų vertė, kokia jų panaudojimo kitam statiniui galimybė?
Įrodymai patvirtinantys atsakymą į šį klausimą yra byloje (, , kartu su brėžiniais, liudytojo D. Mirausko parodymai 14 min.), jie nurodyti ieškovo procesiniuose dokumentuose.
Akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismas atsakymus į visus užduotus klausimus galėjo nustatyti iš bylos medžiagos, o ieškovo atmestuose prašymuose nurodomos bylos aplinkybės papildomai būtų įrodę ieškovo pagrįstumą ir atsakovo apeliacinio skundo nepagrįstumą daug greičiau, paprasčiau ir daug pigiau, nei teismui paskyrus statybinę ekspertizę, už kurią kiekvieną iš šalių apeliacinės instancijos teismas buvo (ekspertizės kaina 28‘000 Lt). Teisėjų kolegijos sprendimai, kuriais atmetamos paprastesnės įrodinėjimo priemonės ir nustatomos sudėtingesnės, kurių paskyrimas gali turėti įtakos vieną ginčo šalį privedant prie bankroto, kartu ir panaikinant galimybę tarp šalių išspręsti ginčą šioje byloje apeliacinės instancijos teisme, leidžia spręsti, kad teisėjų kolegija ieškovo atžvilgiu yra šališka ir neobjektyvi (motyvai nurodyti ). Kad atsakovas yra nesąžiningas nevertinant visų kitų procesiniuose dokumentuose nurodytų motyvų patvirtina vien tai, kad pats atsakovas susimažino pirmos instancijos teismui pareikštą turtinį reikalavimą nuo 2‘392‘316,79 Lt iki 1‘156‘647,93 Lt apeliacinėje instancijoje, t.y. atsakovas jau pripažino, kad per teismą nepagrįstai siekė prisiteisti 1‘235‘668,86 Lt sumą. Apeliacinės instancijos teismui virš vieno milijono dviejų šimtų tūkstančių be jokio pagrindo per teismą prašoma prisiteisti reikalavimo suma atrodo smulkmena, neverta net atkreipti dėmesį, kad atsakovas yra nesąžiningas. Vietoje to, kad kolegija būtų išklausiusi teisėtu būdu gautus telefoninius pokalbius tarp byloje atsakovą atstovaujančio, dažnai laikinai einančio generalinio direktoriaus pareigas Laimono Rimkaus ir Statinio dalinę techninę ekspertizę atlikusio eksperto Artūro Sabeckio ir naujojo rangovo UAB „Saprega“ statybos direktoriaus Raimundo Giržado, kuriame jie kalba, jog buvo sumontuota 5 tonos metalo konstrukcijų papildomų ryšių, teismas skyrė 28‘000 Lt kainuojančią ekspertizę iš esmės faktiškai tai pačiai esminei aplinkybei nustatyti, į kurią tikėtina negaus atsakymo, dėl netinkamai suformuluotų klausimų. Jei ekspertas nustatytų kitaip, byloje ekspertizės aktas prieštarautų visai eilei kitų įrodymų, todėl galimai ekspertize buvo siekiama paneigti byloje esančius ieškovo įrodymus patvirtinančius atliktų darbų kiekius bei kokybę, turint tikslą bylą išspręsti nesąžiningos šalies naudai. Teismo posėdžių metu kolegijai aiškinantis dėl ekspertizės skyrimo, šalys nurodė diametraliai priešingas aplinkybes, kas reiškė, kad viena iš šalių teismui meluoja. Nors nurodomas aplinkybes buvo galima išsiaiškinti iš bylos medžiagos ir nustatyti meluojančią šalį, kolegija nurodomų aplinkybių iš bylos medžiagos nesiaiškino ir toleravo vienos iš šalių nurodomas melagingas aplinkybes. Jei apeliacinės instancijos teismo kolegija, kurios sudėtyje buvo civilinių bylų skyriaus pirmininkas, toleruoja melagingų aplinkybių teisme nurodymą, tai tokiu toleravimu yra skatinamas melagingų aplinkybių nurodymas ir paaiškinimų davimas visos teismų sistemos teismuose (akivaizdžiai patvirtina nagrinėjama byla, kai atsakovas apeliacinėje instancijoje lyg niekur nieko susimažina reikalavimą virš vieno milijono dviejų šimtų tūkstančių litų sumai). Šios bylos faktinių aplinkybių kontekste, kai vieną šalį dėl bylinėjimosi kita, jau galinti būti pripažinta nesąžininga šalimi, gali privesti prie bankroto, neišnagrinėjimas bylos paskirtame teismo posėdyje, o atidėjimas neapibrėžtam laikui ekspertizei atlikti, kai į ekspertui pateiktus klausimus atsakymus galima nustatyti iš bylos medžiagos, galimai neatitinka bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Susiję dokumentai:
- +